Viešoje erdvėje pasirodžius teiginiams, kad nuotolinio ugdymo metu vyrauja „nevaldomas“ nusirašinėjimas, o mokiniai prarado 7 mėnesius mokymosi laiko, sureagavo ir tėvai, ir mokiniai.   

Dar pirmo 2020 metų karantino metu, pavasarį, mūsų mokiniai ir tėvai dalinosi nuomonėmis apie nuotolinį ugdymą: „Galėčiau taip mokytis ir iki mokslo metų galo. Tačiau labai trūksta gyvo bendravimo su mokytojais ir draugais”, „Manau, jog mokiniai ir mokytojai, visa mokyklos bendruomenė įdėjo labai daug pastangų kurdama sklandų ir aiškų mokymąsi”, „Dirbant nuotoliniu būdu gana lengvai galiu išsiblaškyti, ,,pamesti“ dėmesį”, „Labai džiaugiuosi mokytojų užsispyrimu bei gebėjimu kritiškai reaguoti į visą susidariusią situaciją ir mums, mokiniams, padėti tiek, kiek gali”, „Mokydamasi nuotoliniu būdu suvokiau, kaip svarbu yra planuoti laiką, jausti pačiam atsakomybę dėl mokymosi rezultatų”. Daugiau mokinių nuomonių galima rasti gimnazijos pranešime: Mokiniai apie nuotolinį mokymą. 

O ką galvoja mokiniai dabar, po minėtų 7 mėnesių, kurie yra nurašomi?  

„Jau beveik 7 mėnesius mokiniai yra ugdomi nuotoliniu būdu ir dauguma sugeba įžvelgti tik neigiamą šios situacijos pusę. Yra „šaukiama“, kad moksleiviai masiškai nusirašinėja, tačiau ar tikrai kiekvienas mokytojas aiškiai parodo mokymosi prasmę ir atsiskaitymų esmę? Ar tikrai kiekvienas mokinys suvokia, kad nusirašęs neišmoks, o tik paliks spragą, kurią vėliau taisyti prireiks daug laiko, noro ir pastangų? Šiuo laikotarpiu mokytojų pareiga yra įtikinti mokinius, kad laikas mokytis yra čia ir dabar, o kiekvienas moksleivis turi prisiimti atsakomybę už savo ateitį ir klausyti tokių mokytojų paskatinimų. Faktas, kad nei vienas nenorės skirti laiko mokslams vasarą, todėl nuotoliniu būdu privalome praleisti laiką prasmingai, padėti vieni kitiems ir palengvinti esamą situaciją. Nuotolinis ugdymas nėra prarastas laikas, nes tas, kuris nori,  tikrai puikiai išnaudoja jį savo naudai ir tokio mokinio tolimesni rezultatai tik gerės,“ – pasklidusius teiginius apie nuotolinį ugdymą komentuoja „Saulės“ privačios gimnazijos Mokinių tarybos narė Saulė.   

Jai antrina ir  kitas gimnazistas, įsitikinęs, kad svarbus požiūris į mokymąsi yra kiekvieno asmeninė atsakomybė. „Reikia turėti galvoje vieną faktą, kad besimokydami tiksliųjų, gamtos, socialinių ir menų mokslų, lankydami būrelius mokomės ne dėl tėvų, draugų ar mokytojų, o tik dėl savęs. Mokykla siūlo galimybes, o mokiniui reikia spręsti, kiek viso to gali pasiimti.  Mokytojų darbas yra pateikti ugdymo turinį ir patikrinti, kaip mums pavyko išmokti, prisitaikant prie dabartinės situacijos. Niekas nesakė, kad bus lengva, tad nėra laiko skųstis ir dejuoti. Pradėkime nuo savęs, bendraukime, padėkime vieni kitiems, nes tik taip  palengvinsime vieni kitiems darbą. Nusirašinėjimas yra neišvengiamas, bet čia tik paties mokinio reikalas, ar jam svarbu išmokti, ar apgauti save ir sukčiauti. Tačiau reikia sukčiautojams nepamiršti, kad jiems laikant  VBE nusirašinėti šansų nebebus. Be to, ne veltui vis dar mokomės per nuotolį – saugome tiek gyvybių, kiek galime ir laviname įgūdžius besinaudodami informacinėmis technologijomis. Jeigu negali pakeisti situacijos, keisk požiūrį į ją,“ – situaciją vertina gimnazistas Mikas.