Mamos padėka mokyklai (2022 m. rugsėjis)
Nuoširdžiai dėkojame visam gimnazijos pedagogų kolektyvui už Tomos pradėtą kelią žinių pasaulyje. Ypač tariame AČIŪ pirmajai mokytojai gerb. Linai, matematikos mokytojai gerb. Jelenai, geografijos ir gamtos mokslų mokytojai gerb. Nijolei, fizikos mokytojai gerb. Aušrai, istorijos mokytojui gerb. Haroldui, dailės mokytojai gerb. Rasai, biologijos mokytojai gerb. Jūratei už jų profesionalumą, atsidavimą savo dalykui ir vaikų palaikymą bei motyvavimą. Nors Toma yra daugiau meniškos ir kūrybinės pakraipos asmenybė, gerb. Aušros įdomiai dėstomas dalykas įtraukė Tomą ir įkvėpė ateitį, galimai, sieti ir su dalykais, reikalaujančiais tiksliųjų mokslų išmanymo, o gerb. Rasos patarimai dar labiau sustiprino pomėgį piešimui.
Linkime gimnazijai klestėjimo ir gražios ateities!
Pagarbiai,
Tomos (7b) tėvai
Laiškas po Padėkos dienos (2016-05-20)
Prisipažinsiu, įrašas kalendoriuje „12 val. mokyklos šventė“ reiškė pareigą. Žinojau, jog tam tikru laiku turiu nuvykti į tam tikrą vietą, pasiklausyt nuobodžių kalbų ir iki gyvo kaulo įgrisusių dainelių. Nuvykau. Ir po pirmųjų šventės akordų manęs nebeliko kasdienybėje. Neliko rūpesčiuose, darbuose, planuose. Buvau ten – spalvingame vandenyne, kur kiekviena mokinių daina, kiekvienas žodis iškalbingiau už bet kokio auksaburnio gražbylystes pasakojo apie mokytojų kūrybingumą, išradingumą, puikų skonį ir begalinę meilę savo darbui. Vladimiras Solovjovas rašė, kad įsimylėjėliai mato vienas kitą šviesoje, kurioje žmones regi tik Dievas – visoje žmogaus galimybių šviesoje. Jis teisus, bet, mano nuomone, šitas posakis daug labiau tinka tėvams ir vaikams – mamų akyse, žvelgiančiose į savo sūnų / dukrą, šioji šviesa ryškesnė už viską. Manau, kiekviena mama turi du didžiausius troškimus: kad jos vaikas būtų sveikas ir kad visas likęs pasaulis matytų jį toje galimybių šviesoje, kokioje ji pati mato. Kad laumės vaikas nebūtų kaltas, jog nešoka, nedainuoja, kad visi matytų dygstančius jo sparnus. Jūs mokate, o svarbiausia – norite juos matyti. Rašau tik tam, kad padėkočiau už kvapą gniaužiančią šventę. Betgi visi mes suprantame, kad šitas „ačiū“ iš tiesų yra už Jūsų profesionalumą, rūpestį ir atidumą mūsų vaikams.
Ačiū. Adonio (1G kl.) mama Vaiva Lažinskienė
Nuskambėjo Paskutinis Skambutis.
Po dvylikos metų, kurie, regis, pralėkė šviesos greičiu. Sunku net apibūdinti visą kelią, kurį nuėjau per šiuos du trečdalius savo dar kol kas labai trumpo gyvenimo. Sunku žodžiais nusakyti visas patirtis, emocijas, sunku ir suvokti, kaip stipriai per šį laiką pasikeičiau pati. O dabar tai baigiasi. Žinoma, priešaky dar keletas egzaminų, išleistuvės, tačiau paskutinė tikra pamoka buvo šiandien. Šios dienos aš su nekantrumu ir nerimu laukiau visus šiuos mokslo metus, ir, kaip paprastai nutinka, kai kažkas baigiasi, vis daugiau ir daugiau ėmiau mąstyti apie tai, nuo ko viskas prasidėjo.
Atrodo, dar taip neseniai aš, laimingiausia pasaulyje mergaitė su dviem mamos kruopščiai supintais kuodukais, su visa šeima žingsniavau į savo pirmąją gyvenime Rugsėjo 1-ąją. Atsimenu, kaip pasiklydau, eidama į savo klasę pirmą kartą, ir akimirką maniau, kad taip ir praleisiu susipažinimą su klasės draugais, ir kaip vėliau, visiems vaikams spragsint pirštais, niekaip nesupratau, kaip tą reikia daryti. Kai, būdama ketvirtokė, gegužės pabaigoje stovėjau scenoje su kitais pradinę mokyklą baigiančiais vaikais, spragsėti pirštais jau mokėjau. Mokėjau ir daugiau. Mokėjau skaityti ir rašyti, mokėjau skaičiuoti, mokėjau ir svarbiausių Lietuvos ežerų ir upių pavadinimus ir dar daug daug daug dalykų. Ir supratau, kodėl dažnai sakoma, kad mokykla – antrieji namai, o klasės auklėtoja – antroji mama.Turėjau pačią geriausią pasaulyje mokytoją Loretą Ruzgaitę, ir esu Jai be galo už viską dėkinga. Už pamokas ir šypsenas. Už tai, kad įžvelgė mumyse potencialo daryti daugiau ir geriau, už patarimus, pagyrimus ir pabarimus. Už rimtus pokalbius su mažu naiviu žmogumi. Už tai, kad pastūmėjo nebijoti siekti tikslų ir neužsisėdėti vienoje vietoje, nes vargu ar be Jūsų, Mokytoja, pastangų šiandien būčiau ten, kur esu dabar. Už buvimą tiesiog ypatinga. Niekad nepamiršiu, kaip kažkada susipainiojau ir apie perskaitytą storą knygą pasigyriau ne Mokytojai Loretai, o jos sesei, tačiau dabar žinau, kad savo kažkaip gerumą spinduliuojančią Pirmąją Mokytoją minioje atpažinčiau bet kokioje pasaulio šalyje, o Ji nusišypsotų ir pasakytų: „O, labas, Adriana!“
Šiandien, gegužės 26-ąją dieną, švenčiau savo Paskutinį Skambutį mokykloje, kurioje skambutis neskamba niekada, todėl ši keista šventė nesukėlė to stingdančio jausmo, kad viskas baigta. Mokytoja Loreta buvo tas žmogus, nuo kurio prasidėjo visas mano dvylikos metų kelias. O šiandien Ji tapo ir žmogumi, su kuriuo jis ir pasibaigė. Mokyklos direktorius pačioje savo šventinės kalbos pradžioje, kalbėdamas apie tai, kad kiekviena pabaiga kartu yra kažko naujo pradžia, pasakė, kaip gera jam buvo išvysti moksleivės Pirmąją Mokytoją su gėlių puokšte, o aš šypsojausi. Todėl tiesiog noriu pasakyti ačiū Jums, mylima Mokytoja Loreta, kad buvote šalia visą šį laiką, ir kad dar sykį pavertėte mane laimingiausia pasaulyje mergaite, nors ir šiek tiek apsiverkusia iš džiaugsmo.
Su meile, Adriana Otilija Vilkaitė
Visiems tėvams rūpi, kad jų atžala, patekusi į mokyklą, gautų ne tik kokybišką ugdymą, bet ir jaustųsi saugi, supama šiltos, draugiškos atmosferos. Čia tik keletas dalykų, dėl kurių rinkomės pradinę „Saulės“ gimnaziją. O gavome daug daugiau. Visus mokymosi metus džiugino šiltas mokytojų ir administracijos bendravimas ne tik su mūsų sūnumi, bet ir su mumis, tėvais. Mums buvo labai svarbu, kad su mumis buvo tariamasi, konsultuojamasi – visada gaudavome atgalinį ryšį ne tik apie sūnaus mokymosi rezultatus, bet ir jo, kaip asmenybės, vystymosi charakteristiką.
Mūsų jaunėlis čia buvo ugdomas visapusiškai, buvo skatinamos jo gerosios charakterio savybės, kūrybiškumas, ugdomos vertybės, kuriomis vadovaujasi ir mūsų šeima. Mokytojos, kurios prie to prisidėjo, išties myli ne tik mokinius, bet ir savo darbą. AČIŪ už tai pradinių klasių auklėtojoms Linai Ožalienei ir Daivai Gailiušienei, anglų kalbos mokytojai Vidai Sinkevičienei ir muzikos mokytojai ir pop-choro vadovei Lydijai Biržietytei.
Esame dėkingi šios mokyklos mokytojams už itin kruopštų auklėjamąjį darbą, kuriamą pozityvią mokymosi aplinką, įgytas žinias ir tą stebuklingu būdu sukurtą vaiko norą keliauti į mokyklą. Mokytojos, kurios prie to prisidėjo, išties myli ne tik mokinius, bet ir savo darbą. Vertiname, branginame tai ir norime linkėti energijos, kurios niekada nebūna per daug, dirbant su mažaisiais bei naujų idėjų, kurios būtų įdomios ne tik mokiniams, bet ir Jums patiems. Sėkmės kuriant mūsų ateitį, juk kaip sakė V. Hugo, „Ateitis – mokyklos mokytojų rankose”. Tikime, kad dirbant tokiems puikiems pedagogams, mūsų laukia šviesi ateitis.
Su didele pagarba ir meile
Bogdanovų šeima
Comenius Tarptautinis Projektas
“Skriskime per Europą”
“Flying through Europe”
To ‘’Saule’’ Private Gymnasium
Congratulations on your 20th anniversary from all your
‘’FLYING THROUGH EUROPE’’ Comenius friends
Thank you for the organization of this wonderful Comenius meeting. Thank you for your friendship. Congratulations to your students for the marvellous concert.
Brigitte (Cambrai-France)
Many thanks for your wonderful welcome to your school and to Lithuania. We really enjoyed your concert and tour of the lovely classrooms. It is great to see the variety of birds decorating your school. Congratulations on your 20th anniversary.
Adam, Corinne , Barbara. (Great Britain)
Thank you very much for all.
Belgium, Andree, Laurie. (Belgium)
Congratulations and many thanks for your lovely staff, your lovely kids and the possibility to share these moments with you. Love to Vida, love from Spain.
Izabel Flors Aparicio. (Spain)
Thank you very much to all the staff and the children of your school for a sincere and warm welcome! We all enjoyed all the activities you have prepared for us! You have a wonderful school. Love from Turkey!
Dogan, Ozlem, Abdullah.(Turkey)
Palinkėjimai mokytojams
Mokytojos… Turbūt banalu būtų linkėti stiprybės, ištvermės, sveikatos… Jūs puikiai atrodot, puikiai laikotės ir viskas, kas belieka, tai tęsti savo didvyrišką veiklą taip pat sėkmingai.
Ingrida Kirtiklytė II-ji laida
Brangiosios,
ko čia dar Jums palinkėti? Linkime daug daug kantrybės ir niekada nepasiduoti. Ačiū už viską, už visas tas pamokas, žodžius, kurie mums buvo tokie naudingi, kuriuos iki šiol prisimename…Ačiū
Mielos mokytojos,
be galo smagu Jus matyti tokias pat linksmas, jaunatviškas, tarsi niekas nebūtų pasikeitę, tarsi nebūtų praėję tie 6 metai. Te neblėsta tas entuziazmas!
Arūnė Šulgaitė II-ji laida
Miela, geriausia, mylimiausia direktore – auklėtoja,
Pirmiausiai dėkojame Jums už šiltą sutikimą!
Sėdime ir visos dalijamės įspūdžiais apie laiką, praleistą su Jumis…
Prisimename Jūsų legendine tapusią frazę: „Jau baigiam! Susiimam!”
Dvyliktoje klasėje ji buvo ištarta gal kokį šimtą kartų.
Taip pat atsimename, jog visada mumis tikėjote ir „nenurašėte“ paskatindama dar viena legendine fraze: „Gabūs! Gabūs esate!“
Ačiū už viską!
Arūnė, Diana, Eglė, Inga, Ingrida, Justina ir visi kiti mūsų draugai: Andrius, Mažvydas, Darija, Rokas, Daumantas
Wow, what a wonderful school! I have had a very enjoyable day! Thank you all for making us feel so welcome…
Dunmore Junior School
Northcourt Road
Abingdon
Oxfordshire
England
Mr. Jonathan Reid
Thank you for feeling so welcome! I’m very impressed with all the work you do here. It was a great time. Thank you again!
Theo Holland
20-01-2005
We are leaving ‘’Saule’’ School keeping in our minds and souls the magnificent moments that you generously offered to us during our stay at your beautiful country, Lithuania. We wish you all the best for the future.
3/5/2006
Sofia Amivorezi – Director of Ag. Stephanos high school
Greece Athens
Dear teachers and students in ‘’Saule’’ Private School,
We are very happy and lucky to get possibility to visit your school and to create friendship between you and us. Thanks a lot! We hope to see you in Finland soon! All the best for you!
Finland Oulu
I’m impressed by the enthusiasm of the teachers, the headmaster and her deputies and of course by the commitment of the parents and the students.
This makes all together ‘’Saule’’ Private School a real community, combined with a very professional way of working it guarantees a high quality of education.
I will never forget the hospitality of Vida and Jelena during my stay in Vilnius in February 2010.
I wish on behalf of ECNAIS the’’ Saule’’ Private School an inspiring future.
Simon Steen
26/3 2010
On behalf of Gamlegrendasen school in Konsberg, Norway I want to express how grateful we are after a beautiful visit to Vilnius. We are impressed over the hospitality you have shown us. All the work you have done with the project is impressing, both throughout the project and during our stay. Your school gives us inspiration to give your teachers a good re-visit: Norway in June. Thank you, project leader Vida, your effort to make it perfect for us is impressing.
Best wishes from Eirik Winsents, Norway
Dear Vida,
Greetings from headmaster of Gamlegrendasen School in Kongsberg, Norway.
I want to thank you for your great job as project leader for ‘’THE NESTING BOX PROJECT’’. You have done a very good job and it has been a great pleasure to cooperate with you.
I wish you all the best for the days to come. You will be always welcome to Kongsberg!
Thursday 6th May 2010
We are very grateful to your very nice welcome during our visit in your school. We appreciated the very well organized school team and all the various activities that we did. All our pupils are very pleased with this new experience and became more motivated to learn English when you came to see us in France last month. We appreciate Lithuania’s dynamism. We were pleased to have cultural visits, to visit the opera and watch a performance.
We hope you will come back to France for another exchange and of course, we would be very pleased to visit you again.
Best regards
Elisabeth Flemanceau
Murielle Hanrel
France – Normandie – Lisieux
03/05/2012
It was really a very interesting experience both for students and for teachers, a different way to travel, a chance to exchange culture, habits and traditions in the name of international friendship. We hope to cooperate again.
Gauento Le Delfa
Coiernto Cirflue
from “Regina Elena” Secondary school
Aeireale, via Collegio Pieunusi 13-Italy
Gimnazistų vasara Harvarde
Šią vasarą turėjau galimybę aplankyti Jungtinių Amerikos Valstijų miestą Bostoną ir jame esantį vieną garsiausių universitetų pasaulyje – Harvardą. Harvardas yra visame pasaulyje pripažintas universitetas, tad labai džiaugiuosi, kad dalyvavau anglų kalbos stovyklos programoje kartu su trimis klasės draugėmis: Monika, Martina, Gaivile bei kita lietuve.
Anglų kalbos stovyklą organizavo gimnazijos partnerė ,,Ames”. Esu labai dėkinga, kad „Saulės” privačioje gimnazijoje mus informavo apie šią stovyklą.
Stovykloje visos buvome dvi savaites. Iš pradžių tai atrodė ilgas laiko tarpas, tačiau pabaigoje supratome, kad laiko tokios apimties programai iš tiesų buvo per mažai. Antrąją dieną visos rašėme testus, kad mokytojai galėtų patikrinti mūsų anglų kalbos lygius. Visos patekome i aukščiausius lygius ir nustebinome savo anglų kalbos žiniomis, nes šnekėti mokėjome puikiai. Anglų kalbos pamokos stovykloje buvo įdomios, netradicinės, tačiau jos nelabai skyrėsi nuo anglų kalbos pamokų gimnazijoje. Pamokų metu diskutuodavome įvairiomis temomis, žaidėme žaidimus, o taip pat dalyvavome įvairiuose projektuose, kaip ,,Harvardo” stovyklos laikraštis, kuriame rašė visi mokiniai aktualiomis temomis.
Harvardo stovykloje užsiėmėme įvairia veikla, daug keliavome, sužinojome vertingos informacijos ne tik apie Harvardo universitetą, bet ir šiek tiek apie Jungtinių Amerikos valstijų istoriją, aplankėme daug muziejų, pamatėme dalį Bostono miesto, pabuvojome Harvardo universiteto miestelyje. Didžiąją laiko dalį praleisdavome pastate, kuriame gyveno visi stovyklos mokiniai. Ten vykdavo ir įvairūs piešimo, sporto užsiėmimai. Labai gerai sutarėme su mokytojais ir vadovais. Dauguma jų buvo labai jauni, tačiau labai draugiški, geranoriški ir padedantys.
Dalyvavimas Harvardo anglų kalbos stovykloje Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo geriausia patirtis. Daug pamatėme, sužinojome, išgarsinome Lietuvą. Įrodėme, kad mokame puikiai šnekėti, rašyti, drąsiai dalyvauti diskusijose ir reikšti savo nuomonę anglų kalba.
Visiems susidomėjusiems ir turintiems galimybę mokiniams rekomenduoju dalyvauti šioje ar panašiose programose. Dar kartą norėčiau padėkoti „Saulės“ privačiai gimnazijai už suteiktą galimybę ir anglų kalbos mokytojai Onai Karpavičienei už stiprų paruošimą.
Pagarbiai, Kornelija Biekšaitė (IX laida)
Suaugome ir tapome gimnazija
Artėja mokslų baigimas – pirmojo gyvenimo etapo finišas. Ir pirmąkart rimčiau susimąstome apie nesulaikomą laiko tėkmę, apie kurią anksčiau primindavo tik aplinkiniai, sakydami: „Kokie puikūs užaugote!“ Tačiau užaugti nepakanka, svarbiau yra suaugti – tapti brandiems, savo darbais pelnyti pagarbą ir pripažinimą.
Suaugome kartu su savo mokykla – esame abiturientai, o mokykla tapo ,,Saulės” privačia gimnazija, 2010 m. spalio 9 d. subūrusia mus į Operos ir baleto teatre vykusią inauguracijos šventę. Šventės pakylėti suvokėme, kad Vilniaus visuomenės pripažinimas yra neatsiejama mūsų suaugimo dalis ir sutelkia gimnazijos bendruomenę toliau siekti užsibrėžtų tikslų.
Svečių knygoje ilgam liks Švietimo ir mokslo ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės Administracijos, Švietimo departamento, Europos privačių mokyklų asociacijos prezidento Simon Steen, Anglijos Kingswood’o koledžo direktoriaus Simon Moris ir jo pavaduotojos Angelos Dadly, Amsterdamo licėjaus rektoriaus Roel Schoonveld, Britų tarybos kolektyvo, Klaipėdos privačios mokyklos ,,Universa Via“ steigėjų, Vilniaus J.Basanavičiaus gimnazijos direktorės F.Gulbinienės, mūsų kaimynų – J.Ivaškevičiaus direktorės V.Strimaitienės, ,,Atgajos“ specialiosios mokyklos direktorės E.Astapovičienės, darželio ,,Pelenė“ direktorės I.Jadzevičienės, Antakalnio vidurinės mokyklos direktorės V.Kirkilienės, Karoliniškių gimnazijos direktorės O.Mačernienės, Žemynos, Medeinos mokyklų, Montesori centro, ,,American English school“ generalinės direktorės E.Kesylienės, Marinos Mižigurskajos, Grigiškių vidurinių mokyklų, ,,Šaltinėlio“ privačios mokyklos steigėjų bei mūsų gimnazijos kūrimo liudininkų: tėvelių ir mokinių bei buvusių abiturientų, sveikinimai ir linkėjimai.
Abiturientė Karina Statinaitė (VI laida)
2010-11-18 Laiškas anglų kalbos mokytojai Onutei Karpavičienei
Jau savaitę ruošiuosi parašyti jums padėkos laišką. Norėčiau padėkoti už viską, ko iš jūsų išmokau. Ir ne tik už anglų kalbą, nors dabar net sapnuoju daugiausia angliškai. Dabar studijuodama prisimenu, kaip šeštoje klasėje išmokėte triskart perskaityti sąlygą ir ją suprasti prieš pradedant atlikti užduotį, ir galvoju, kad pusei mano grupės to niekas nepaaiškino. Prisimenu, kaip mokėte surasti ir pasibraukti reikšminius žodžius tekste, ir galvoju, kad dabar tai dažnai naudoju. Prisimenu, kaip prieš egzaminą mokėte ne tik anglų kalbos, o laikyti egzaminus ir suprasti, ko iš tiesų iš mūsų norima. Tai pravertė jau ne kartą. Prisimenu, kaip bijodavau pristatinėti projektus prieš klasę ir galvodavau, kad susipainiosiu angliškuose sakiniuose ar užmiršiu žodį, ir džiaugiuosi, kad dabar jaučiuosi rami ir atsistojus prieš auditoriją nebedreba rankos – galiu garsiai ir laisvai šnekėti. Prisimenu, kaip mokėte pristatymo metodikos ir planavimo, esu dėkinga už tai, kad ramiai miegu prieš pristatymus. Ir labai gerai prisimenu, kaip teko uoliai pasimokyti darbo grupėje savitvardos, kai paskutiniais metais su Aurelija atlikome kūrybinį darbą. Tada atrodė, kad nemalonu ir darbas vargina, bet dabar galiu tai prisiminti su šypsena. Matau, kaip toli į gyvenimą tada pažengėme. Matau, kad mus visus mokėte ne tik kalbos, bet ir gyvenimo: visko, kas pravartu ir naudinga, visko, kas dabar mane gelbsti nuo streso, nervų, nuovargio, nenaudingo darbo ir didelio noro grįžti į šiltus namus, kur visuomet esi laukiamas.
Nuoširdžiai jūsų, nuoširdžiai dėkinga,
Austėja Vaičytė
Aš baigiau ,,Saulę” prieš metus. Šioje mokykloje praleidau septynerius savo gyvenimo metus ir galiu drąsiai teigti, kad išgyvenimai ir patirtis, įgyta per šį laiką, ilgai liks mano atmintyje. Kaip ir kiekvienam vaikui, man mokykla daugelį metu buvo vienas iš nekenčiamiausių dalykų pasaulyje, nes kasdien esi priverstas anksti keltis ir eiti į vieną pastatą, kuriame dažniausiai nieko gero. Dažnai esi skalpuojamas ir tikrinamas, be paliovos privalai ruoštis kažkam, kas, tavo nuomone, yra visiškai nereikalinga ir ateityje tau niekaip nepravers .Ypatingai mano atmintyje įstrigo aštunta, devinta klasės, kurios buvo praleistos belaužant taisykles ir vedant skirtingas mokytojas iš proto, o galop ir iš darbo. Tačiau, kaip ir visi etapai, mūsų gyvenime šis chaoso ir nežinios kupinas laikotarpis baigėsi, ir tiek man pačiam, tiek mano tėvams problemos pradėjo keistis. Vis dažniau tekdavo susimąstyti apie savo ateitį po mokyklos baigimo.
Būtent šiuo metu aš džiaugiuosi tuo, kad kažkada mano tėvai padarė teisingą sprendimą ir leido mane būtent į ,,Saulę”. Pabandysiu paaiškinti. Iš pirmo žvilgsnio ši mokykla beveik niekuo nesiskiria nuo kitų Lietuvos mokyklų. Mokytojai klasėse moko mokinius. Tačiau tai tik ledkalnio viršūnė. Ant vienos iš skelbimo lentų ,,Saulėj” kabo teorinė mokyklos filosofija, kuri, trumpai tariant, yra pagrįsta individualių gabumų atskleidimu ir jų lavinimu. Praleidęs nemažai metų šioje mokykloje galiu teigti, kad ji yra vykdoma. Mokykla kiekvienais metais dalyvauja daugybėje vietinių ir tarptautinių renginių, kurių metu yra ne tik lavinamos anglų kalbos žinios(kurios mūsų mokykloje yra itin aukšto lygio), bet ir gilinama moksleivių pasaulėžiūra. Jie gali keliauti po skirtingas užsienio valstybes ir susipažinti su skirtingais žmonėms, be to, ten ir liūdna nebūna.
Tačiau, mano akimis, stipriausia ,,Saulės” pusė yra kritinio mąstymo kūrimas ir vystymas. Tai galbūt skamba šiek tiek keistokai, bet iš esmės šią mokyklą baigęs žmogus nebus tik paklusnus sistemos kūrinys. Jis ar ji turės savo požiūrį į pasaulį ir nebijos jo keisti savo idėjomis ir įsitikinimais. Manau, visa tai yra sukuriama naudojant humaniškus ir į jauną žmogų orientuotus vadovavimo ir mokymo metodus. Tai yra pagrindinis aspektas, skiriantis ,,Saulę” nuo kitų Lietuvos (ypač valstybinių) mokyklų ir leidžiantis moksleiviams (tiems, kurie to nori) įgyti tikrai aukšto lygio išsilavinimą ir įstoti į pasaulinio lygio universitetus.
Teisingumo dėlei turiu pasakyti, kad bent mano mokymosi laikotarpiu ši mokykla garsėjo savo humanitarinėmis disciplinomis, tačiau nerodė geriausių rezultatų iš matematikos ir t.t. Mano nuomone, tai buvo dėl per didelio noro turėti mokytojus, kurie būtų geriausi specialistai, turėtų aukščiausius pedagoginius laipsnius, tačiau geras specialistas ne visada yra gero mokytojo sinonimas. Kadangi rašau šį laiškelį per Kalėdas, tai norėtųsi, kad jame būtų daug gerų ir pozityvių emocijų. Suprantama, kad ,,Saulėj”, kaip ir realiame gyvenime, yra tiek gero, tiek blogo ir kas nors gali nesutikti su mano nuomone, tačiau aš manau, kad gera mokykla turi būti tokia, į kurią norėtum sugrįžti net ir po jos baigimo, o sugrįžti į ,,Saulę” visada malonu.
Ačiū.
2008-01-28
Daumantas Dvilinskas (II laida), Lancaster University JK
Norėčiau padėkoti visam,,Saulės” privačios mokyklos mokytojų kolektyvui ir ypač direktorei ,kad gavau puikų išsimokslinimą ir galimybių siekti aukščiausio gyvenime. Būtent Jūsų šaunaus darbo dėka ir gavau tokią galimybę studijuoti viename geriausių Europoje ir pasaulyje Mančesterio miesto universitete. Vis labiau ryškėjant Lietuvos aukštojo mokslo spragoms, pasenusiai mokslo sistemai, kada baigus universitetą beveik neįmanoma gauti gerą ir kvalifikuotą darbą, aš vis labiau pradedu suprasti, kad mokslas užsienyje tampa puikia galimybe kažką pasiekti. Daugelis mano, kad norint studijuoti užsienyje reikia begalės pažinčių arba vienintelė išeitis yra baigti Licėjaus tarptautinę bakalauriato klasę, tačiau, mano nuomone, svarbiausia yra noras ir tikslo siekimas, o puikus mokytojų kolektyvas, kuris visomis išgalėmis stengiasi padėti, dar labiau priartina šią svajonę. Matyt, nereikia net sakyti, kad darbo pobūdis Mančesteryje studijuojant architektūrą yra visai kitoks negu Lietuvoje. Stengiamasi koncentruoti visą dėmesį tik į reikalingus dalykus, mokoma tik to, ko prireiks norint būti architektu, o papildomų žinių reikia įgyti savo paties iniciatyva, o tai yra visiškai priešinga negu studijuojant Lietuvoje, kur mokoma visko iš eilės ir kur daugumos dalykų, išskyrus savąjį bendrą išprusimą, niekad neprireiks. Manyčiau, ,,Saulės” mokykla yra puiki vieta ruošiantis studijuoti užsienyje. Nedidelis mokinių skaičius, mokytojų individualus dėmesys kiekvienam mokiniui, papildomos informacijos gausa ir kolektyvo pasiaukojantis darbas suteikia mokiniui netgi daugiau negu pakankamai žinių bei įgūdžių norint įstoti į reitinguotą aukštąją mokymo įstaigą užsienyje. Ypač pagirtinas mokykloje anglų kalbos mokymas. Nepriekaištingas mokytojos Onutės Karpavičienės darbas, mokant mane nuo pradinių klasių, suteikė puikių anglų kalbos žinių. Vien tik tai, kad jos mokiniai, taip pat ir aš pats, yra daugelio anglų kalbos olimpiadų laureatai, pasako daug ką, tačiau didžiausias mokytojos nuopelnas man yra tas, kad universitetas (kaip ir Licėjaus tarptautinio bakalauriato mokinių) pripažino mano anglų kalbos lygį ir neprašė net laikyti jokių anglų kalbos egzaminų. Ir tai tik vienas iš daugelio pavyzdžių, įrodančių, kad ,,Saulės” privati mokykla yra būtent ta vieta, kur savo pastangomis ir puikios mokytojų komandos mokomas mokinys gali pasiekti daug daugiau, negu kitų mokyklų mokiniai. Toliau būtų galima paminėti tai, kad pirmosios mokyklos laidos mokiniai įstojo į tikrai prestižines specialybes: teisę, inžinerinius mokslus, mediciną, o tai tik patvirtina tą faktą, kad pagal išsimokslinimo suteikimo lygį “Saulės” mokyklą galima minėti prie pirmaujančių.
Dar kartą AČIŪ, Su pagarba – Marius Macejauskis
2007-02-12
Marius Macejauskis ( I-oji laida )