Tik prieš savaitę ISM universiteto „Švietimo lyderystės“ magistro studijas baigusi metodinės veiklos vadovė Audronė Stoškienė įsitikinusi, kad mokymasis visą gyvenimą nėra tik skambus šūkis: „Tai realybė, o mokytojams – neišvengiamybė!”

Studijų programos planas platus: tarp dėstomų dalykų – projektų valdymas, finansai, vertės kūrimas ir rinkodara, komandinis darbas ir žmogiškieji ištekliai. Visa tai – šiuolaikiniam švietimo lyderiui reikalingos žinios.

Kodėl šiuo metu ypač svarbu kalbėti apie švietimo lyderystę?

Pirmiausia, švietimo lyderystė reiškia gebėjimą suvokti vykstančius pokyčius, nebijoti keistis ir prisitaikyti prie naujovių ir iššūkių. Prieš kelis metus pandemija sukėlė didelių pokyčių švietimo sistemoje. Mokyklų vadovams ir mokytojams reikėjo greitai prisitaikyti prie naujų sąlygų, organizuoti nuotolinį mokymąsi, užtikrinti bei gerinti mokymosi rezultatus nepaisant sudėtingų sąlygų. Be to, technologijų naudojimas švietime sparčiai auga, o tai reikalauja naujų lyderystės ir vadybos metodų. Švietimo lyderiai turi gebėti efektyviai integruoti technologijas į mokymo procesą taip, kad jos būtų veiksmingos ir padėtų pagerinti mokinių rezultatus. Mes visi suprantame ne tik  akademinės, bet ir socialinės bei emocinės gerovės svarbą mokymosi procese. Tai vis plačiau diskutuojama tema visuomenėje ir švietime. Švietimo lyderiai turi kurti aplinką, kurioje mokiniai jaučiasi saugūs, palaikomi, skatinant jų emocinę ir socialinę raidą.

Kokie pokyčiai švietimo vadybai šiuo metu yra aktualiausi?

Šiuo metu švietimo sistemose visame pasaulyje vyksta nuotolinio mokymosi plėtra. Daugelis švietimo įstaigų turi pritaikyti savo vadybos strategijas, kad mokykla sėkmingai veiktų ir nuotoliniu būdu. Tai reikalauja naujų technologijų naudojimo, mokytojų mokymosi bei bendradarbiavimo su tėvais ir mokiniais skatinimo.

Tuo pačiu metu mokykla turi prisitaikyti prie kintančių mokinių poreikių. Mokiniai šiandien gali turėti įvairių poreikių, todėl švietimo lyderiai (mokyklos) turi kurti individualizuotus mokymo planus, kad kiekvienas mokinys galėtų išnaudoti savo potencialą. Kad visa tai vyktų sklandžiai ir efektyviai, turi būti keičiami vadybos modeliai, kurie skatintų mokyklos bendruomenės narių dalyvavimą sprendimų priėmime ir procesų tobulinime. Tai padeda didinti mokyklos bendruomenės pasitikėjimą organizacijos viduje ir didina kolektyvinį atsakomybės jausmą.

Švietimo lyderiai vis labiau remiasi empiriniais tyrimais ir duomenų analize, siekdami priimti pagrįstus sprendimus. Tai reikalauja nuolatinio mokytojų ir vadovų profesinio tobulėjimo, kad jie galėtų įvertinti ir naudoti šiuos duomenis efektyviai.

Jūsų darbo tema – „Neprasmingos veiklos mokytojų darbe ir jų sąsajos su mokytojų motyvacija“. Kaip mokytojus veikia tokio pobūdžio veiklos?

Neprasmingos veiklos, tokios kaip perteklinė biurokratija, neefektyvus darbo organizavimas mokykloje ar netinkama resursų paskirstymas, gali sukelti mokytojams frustraciją ir nuovargį. Tai gali neigiamai paveikti jų profesinę patirtį ir entuziazmą.

Ši tema yra aktuali ne tik mokytojams, bet ir visai švietimo sistemai bei visuomenei. Supratimas apie tai, kaip neprasmingos veiklos veikia mokytojus ir jų motyvaciją, gali būti pagrindas kurti efektyvesnę švietimo politiką, kuri skatina mokytojų profesinį tobulėjimą ir prisideda prie geresnių mokymosi rezultatų.

Taigi, išvada peršasi savaime – rekomenduoju nebijoti iššūkių, kelti sau aukštus tikslus ir jų siekti. Tai padeda augti ir didinti savo asmeninį kapitalą visą gyvenimą.