Šiuolaikiniai vaikai nėra smalsūs, jie nenori mokytis? Ar tikrai?

//Šiuolaikiniai vaikai nėra smalsūs, jie nenori mokytis? Ar tikrai?

Šiuolaikiniai vaikai nėra smalsūs, jie nenori mokytis? Ar tikrai?

Apie smalsumą skatinančią ir „Saulės“ privačioje gimnazijoje sukurtą istorijos laboratoriją pasakoja mokytojai Deimantas ir Haroldas.

Trumpai apie mokytojus, kurie dalinasi patirtimi

Mokytojas Deimantas – profesorius, humanitarinių mokslų (istorijos) daktaras, mokytojas ekspertas, ugdantis vyresniąsias klases ir kuruojantis istorijos laboratoriją 8-10 kl. Mokytojas yra daugiau nei šimto istorijos mokslo publikacijų autorius, mokslo populiarintojas, konsultavęs ir kino kūrėjus, bendradarbiaujantis su visuomeninėmis organizacijomis, pasaulio lietuvių bendruomenėmis, parengęs ne vieną istorikų ir mokytojų kartą, bet per beveik visą Nepriklausomos Lietuvos laikotarpį nepametęs mokytojo duonos. Taip pat jis – profesionalus gidas ir žinomas Radvilų istorijos tyrinėtojas.

Mokytojas Haroldas – edukologijos magistras, gimnazijos istorijos ir pilietiškumo pagrindų vyr. mokytojas, mokantis 5-12 kl. mokinius ir vedantis 3-4 bei 5-7 kl. istorijos laboratorijos užsiėmimus. Mokytojas yra sukūręs gimnazijos Istorijos dalyko ugdymo tobulinimo programą, istorijos laboratorijos (pagilinto ugdymo) programas 5-7 kl. ir 8-10 kl., istorijos ir pilietiškumo pagrindų integracijos planą 9-10 kl., kartu su kolege ruošia istorijos ir dailės integracijos planą 7-10 kl. Taip pat mokytojas nuolat rengia tiriamosios veiklos užduotis, kurios yra / bus publikuojamos elektroninėse ugdymo priemonėse, ir yra sukūręs vaizdo pamokų rinkinį.

Kviečiame į istorijos laboratoriją

„Jau kuris laikas mokytojai bando išrasti ypatingą receptą, kaip išmokyti vaiką mokytis. Tam kuriami įvairūs didaktiniai žaidimai, leidžiami talmudai metodinių priemonių. Neišradinėkime dviračio iš naujo, istorikai jau atrado šį receptą seniai – jie atsakymų ieško ir juos randa patys, jų niekas nepadiktuoja. Kolegoms vis kartoju, kad geriausias būdas išmokyti mokytis istorijos – išugdyti tiriamosios veiklos įgūdžius, nes tuomet mokinys gebės atrasti istoriją taip, kaip ją atranda profesionalūs jos tyrėjai. Tokiu būdu tyrimo metodai taps mokymosi metodais“, – mano mokytojas Haroldas.

Siekiant ugdyti mokinių mokėjimo mokytis, tyrinėjimo ir istorijos pažinimo gebėjimus, mokykloje įgyvendinama nuosekli istorijos dalyko ugdymo programa 5-12 klasėms, istorijos laboratorijos (pagilinto ugdymo) programos. Pastarosios įgyvendinamos 5-7 kl. ir 8-10 kl., o nuo šių mokslo metų veiklą pradėjo būrelis „Istorijos laboratorija 3-4 kl.“.  

Istorijos laboratorijoje mokiniai susipažįsta su humanitarinio mokslinio tiriamojo darbo pradžiamoksliu bei gali tapti „jaunaisiais tyrėjais“. „Pasirinkę individualią ir sau įdomią istorinio tyrimo temą, jie mokosi istorinių šaltinių paieškos, atrankos, skaitymo, analizės principų“, – paaiškina istorijos mokytojas Deimantas. Šių tyrimų metu pasitelkiamas mokyklos bibliotekos archyvas, kompiuteriai ir internete randami šaltiniai, atliekami lauko tyrimai.  

5-7 kl. mokiniai susipažįsta su istorijos šaltiniais, informacijos sisteminimo ir analizės pagrindais, išvadų formulavimu. „Tai geriausi metai istorijos pamokose išmokyti kažko naujo, nes vaikai labai imlūs, smalsūs. Būtų nusikalstama tuo nepasinaudoti. Mokiniai „perkrato“ valstybines istorijos programas jiems priimtinesniu būdu – patys ieško ir atranda, sieja pamokose nagrinėtas temas su savo atliktu tyrimu, o popamokiniuose istorijos laboratorijos užsiėmimuose pagilina žinias. Mokytojo vaidmuo – motyvuoti pažinti ir kryptingai vesti prie reikalingų atsakymų“, – teigia mokytojas Haroldas.  

Vyresnėse klasėse pereinama į aukštesnįjį tiriamosios veiklos lygį. „Mokiniai patys atlieka istorinį tyrimą, kuria pačius įvairiausius fundamentinius ir taikomuosius „produktus“: akademinį tekstą, mokslo populiarinimo tekstą, didaktines priemones, ikonografinius albumus, istorinius filmukus ir kt.“, – teigia istorikas Deimantas.   

Tyrinėjimas – puikus būd​as išspręsti mokymosi sunkumus

„Mokiniams dažnai kyla sunkumų, kai jų žinios yra fragmentiškos, nesuvokiami istoriniai ryšiai, o ir juos suvokus, nepavyksta žodžiu ir raštu išreikšti savo minčių. Tiriamoji veikla apima visas šias problemas ir realiai jas sprendžia“, – teigia mokytojas Haroldas. „Mokymasis tirti istoriją ne tik gilina dalyko faktines žinias, tačiau stipriai ugdo mokinių kritinio mąstymo įgūdžius, lavina jų humanitarinį raštingumą, gebėjimą konstruoti tekstą, formuoja suvokimą, jog šiuolaikinėje visuomenėje reikšmingais tampa nauji įvairių mokslų iššūkiai: tarptautiškumas, tarpdalykiškumas ir pritaikomumas“, – mokymosi tiriant svarbą paaiškina Deimantas.

„Saulės“ privačios gimnazijos informacija

2020-10-25T21:46:44+00:00 spalio 25, 2020|Pagrindinis ir vidurinis ugdymas|