Jau kuris laikas žiniasklaidoje, televizijų laidose nuolat pasirodo temos „Kas geriau -privati ar valstybinė mokykla?“, „Kodėl nevalstybinių mokyklų mokiniai gauna visiems Lietuvos vaikams skiriamą mokinio krepšelį?“ ir „Kam iš viso Lietuvoje reikia privačių mokyklų?“.

Visiškai neaišku, kaip galima kelti tokius klausimus!?

Mokykla yra mokykla. Ta geresnė, kurios bendruomenė gyvena pagal jos nariams priimtinas ir suprantamas vertybes. Ta, kurioje dirba profesionalūs, intelektualūs, atsidavę savo darbui mokytojai. Geros mokyklos mokiniai didžiuojasi savo mokykla, deda daug pastangų siekdami savo tikslų. Bendraudami tarpusavyje vertina kito nuomonę ir gerbia kito jausmus.

Tokios mokyklos administracija gerbia ir vertina savo darbuotojus, kurie ir sukuria tą pridėtinę organizacijos vertę. Geroje mokykloje administracija turi autoritetą ir yra tikri lyderiai, turintys tikrus sekėjus…

Ir visai nesvarbu, ar ta mokykla valstybinė ar privati.

Mūsų „Saulės“ privati gimnazija turi daug tarptautinių projektų. Lankomės įvairiose Europos sąjungos šalių mokyklose. Niekur negirdėjau dirbtinai formuojamos priešpriešos, kas geriau.

Vaiko labui visos mokyklos turi stengtis būti geriausiomis. Tik gal ne visoms tai pavyksta. Bet tai jau kita tema… Nesusidorojančių su savo misija Lietuvoje yra ir valstybinių, ir nevalstybinių mokyklų.

Ir dar apie pelną, kurį tariamai „kraunasi“ privačių mokyklų savininkai. Gerbiamieji, skaitykime įstatymus. Pelną „krautis“ gali tik uždaros akcinės bendrovės (UAB). O tokių iš privačių mokyklų yra vienetai ir jų pelnai vargani. Nespręskime pagal vieną mokyklą. Jų yra daugiau. Dauguma yra viešosios įstaigos, kurių pelnas gali būti paskirstomas tik viešajam interesui. Savininkas–steigėjas negali tuo pelnu pasinaudoti. Vienintelis dalykas, ką tikrai nevalstybinė mokykla gali, tai užtikrinti kokybiškesnį ugdymą, didesnę pagalbą mokiniui, ugdymo proceso aprūpinimą naujausiomis priemonėmis. Bet už tai sumoka mokinių tėvai, o ne valstybė.

O kasdienis gyvenimas rodo daug gilesnes problemas – netinkamos vaikų ugdymosi aplinkos pasekmes.

Vilniuje buvusiuose sporto rūmuose siautėja paauglių gauja. Kaune užpuldinėja paaugliai žmones. Policija sako, kad jie nieko negali padaryti, nebent sugautą mažąjį chuliganą parvežti namo. Ar tikrai negali? Galime daug, tik nedarome.

Gal nebe laikas aiškintis, kas geriau – valstybinė ar nevalstybinė mokykla. Laikas keisti įstatymus. Turi atsirasti atsakomybė šeimoms ir vaikams. Jau nebeverta masiškai pulti mokyklų ir mokytojų. Nes jei nemokysime savo vaikų gerbti įstatymus, ir aplink mus esančius žmones, jei dėl visko bus kalti mokytojai, tai greitai pritrūksime policininkų, kurie budėtų prie kiekvienos mokyklos.

Irena Baranauskienė – VŠĮ „Saulės“ privačios gimnazijos steigėja ir direktorė.