Direktorė: „Nereaguoti darosi sunku“

//Direktorė: „Nereaguoti darosi sunku“

Direktorė: „Nereaguoti darosi sunku“

Jau kuris laikas žiniasklaidoje, televizijų laidose nuolat pasirodo temos „Kas geriau -privati ar valstybinė mokykla?“, „Kodėl nevalstybinių mokyklų mokiniai gauna visiems Lietuvos vaikams skiriamą mokinio krepšelį?“ ir „Kam iš viso Lietuvoje reikia privačių mokyklų?“.

Visiškai neaišku, kaip galima kelti tokius klausimus!?

Mokykla yra mokykla. Ta geresnė, kurios bendruomenė gyvena pagal teisingas, visiems priimtinas ir suprantamas vertybes. Ta, kurioje dirba profesionalūs, intelektualūs, atsidavę savo darbui mokytojai. Geros mokyklos mokiniai didžiuojasi savo mokykla, deda daug pastangų siekdami savo tikslų. Bendraudami tarpusavyje vertina kito nuomonę ir gerbia kito jausmus.

Tokios mokyklos administracija gerbia ir vertina savo darbuotojus, kurie ir sukuria tą pridėtinę įstaigos vertę. Geroje mokykloje administracija turi autoritetą ir yra tikri lyderiai, turintys tikrus sekėjus…

Ir visai nesvarbu, ar ta mokykla valstybinė ar privati.

Mūsų „Saulės“ privati gimnazija turi daug tarptautinių projektų. Lankomės įvairiose Europos sąjungos šalių mokyklose. Niekur negirdėjau dirbtinai formuojamos priešpriešos, kas geriau.

Vaiko labui visos mokyklos turi stengtis būti geriausiomis. Tik gal ne visoms tai pavyksta. Bet tai jau kita tema… Nesusidorojančių su savo misija Lietuvoje yra ir valstybinių, ir nevalstybinių mokyklų.

Ir dar apie pelną, kurį tariamai „kraunasi“ privačių mokyklų savininkai. Gerbiamieji, skaitykime įstatymus. Pelną „krautis“ gali tik uždaros akcinės bendrovės (UAB). O tokių iš privačių mokyklų yra vienetai. Dauguma yra viešosios įstaigos, kurių pelnas gali būti paskirstomas tik viešajam interesui. Savininkas–steigėjas negali tuo pelnu pasinaudoti. Vienintelis dalykas, ką tikrai nevalstybinė mokykla gali, tai užtikrinti kokybiškesnį ugdymą, didesnę pagalbą mokiniui, ugdymo proceso aprūpinimą naujausiomis priemonėmis. BET UŽ TAI SUMOKA MOKINIŲ TĖVAI, O NE VALSTYBĖ.

Ir pabaigoje…

Prieš Mokytojo dieną visą savaitę elektroninėje erdvėje „kybojo“ mokyklą baigusios merginos laiškas. Tai buvo prisiminimai apie „mokytojus monstrus“. O Klaipėdoje jau siautėja 14-15 metų vaikai, kurių bijo visa mokykla ir net tėvai. Policija sako, kad jie gali tik skirti budėtoją prie mokyklos. Daugiau negali nieko.

Gal nebe laikas aiškintis, kas geriau – valstybinė ar nevalstybinė mokykla. Laikas keisti įstatymus. Turi atsirasti atsakomybė šeimoms ir vaikams. Jau nebeverta masiškai pulti  „mokytojų monstrų“. Nes jei nemokysime savo vaikų gerbti suaugusiųjų, jei dėl visko bus kalti mokytojai, tai greitai pritrūksime policininkų, kurie budėtų prie kiekvienos mokyklos.

Irena Baranauskienė – „Saulės“ privačios gimnazijos direktorė, Lietuvos nevalstybinių bendrojo ugdymo įstaigų asociacijos prezidentė.  

2019-10-07T18:11:40+00:00 spalio 7, 2019|Pagrindinis ir vidurinis ugdymas|